Vilnius Ethnic
Culture Centre

Vilnius Ethnic Cultural Center assigned to the highest cathegory and operates under three programs: Ethnic cultural education, Lithuanian calendar, and other holidays, publishing ..

Image Title 1Image Title 2Image Title 3Image Title 4Image Title 5Image Title 6Image Title 7Image Title 8Image Title 9Image Title 10Image Title 11Image Title 12Image Title 13Image Title 14Image Title 15Image Title 16Image Title 17Image Title 18Image Title 19Image Title 20
Suraskit mus:
Calendar
August 2014
M T W T F S S
28 29 30 31 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31
News Subscription

Įrašykite savo el. pašto adresą:

Error
  • JFTP::login: Unable to login
  • JFTP::write: Unable to use passive mode
  • JFTP::write: Unable to use passive mode
  • JFTP::write: Unable to use passive mode
There are no translations available.

Nedaugelis šiandien pasakytų, kas yra toji „Nalšia“. Ką reiškia šis neįprastai skambantis žodis? XIII a. šiuo vardu vadintos žemės, plytėjusios rytų Lietuvoje. Dabar senosios Nalšios tarsi ir nebėra – ji praeityje. Tačiau jos (šiandienos rytų Aukštaitijos) etninės kultūros paveldas pasiekė mūsų dienas.  

Nuo pat savo susikūrimo 1984 m. folkloro ansamblis „Nalšia“ turėjo ir tebeturi aiškią viziją – atgaivinti ir populiarinti rytų Aukštaitijos (Ignalinos, Zarasų, Utenos Švenčionių r.) tautosaką. Dvidešimt septynerius metus daina prie dainos, giesmė prie giesmės, ratelis prie ratelio, šokis prie šokio buvo kraunama ansamblio repertuaro skrynia, iš pateikėjų pasakojimų, įrašų buvo atkuriamas specifinis dainavimo būdas, muzikavimo tradicijos.

Visa tai ir atspindi ansamblio išleistos kompaktinės plokštelės „Rytų aukštaičių dainos, šokiai ir pasakojimai“ (1999 m.) ir „Viduj girałės“ (2004 m.).

Ansamblį sudaro dainininkai, šokėjai ir instrumentinė grupė. Beveik visi dalyviai (šiuo metu 27 žmonės) – miškininkai bei jų šeimų nariai.

Nors labiausiai ansambliečių mėgstama daina, tačiau nemažas dėmesys skiriamas ir instrumentinei muzikai. Instrumentinės grupės muzikantai groja skudučiais, ragais, kanklėmis, lamzdeliais, armonika, žvanguliais, būgneliu, barškučiu, trikampiu, griežia smuikais, basetle, muša būgną. Šokių melodijų griežėjai mokėsi iš kaimo muzikantų. Instrumentus pagamino geriausi meistrai pagal muziejuose saugomų autentiškų instrumentų pavyzdžius.

Ansamblyje puoselėjamas ir tradicinis choreografinis folkloras, ypač stengiamasi atkurti specifinę šokimo manierą bei išryškinti kiekvieno šokėjo individualybę. „Nalšios“ repertuare per šimtą visų Lietuvos regionų šokių, ratelių ir žaidimų. Ypač puikiai ansambliui pavyksta vakaronės, kai bendrame šokio ar ratelio sūkuryje išnyksta riba tarp žiūrovų ir atlikėjų. „Nalšia“ dalina žiūrovams nuoširdumą ir savo širdies šilumą.

Ansambliečių dėvimi kostiumai atstovauja visiems Lietuvos etnografiniams regionams. Kostiumai, kuriuos išaudė ir pasiuvo talentingos liaudies meistrės, taip pat yra muziejuose saugomų eksponatų kopijos.

Dažnai ir mielai „Nalšia“ talkina įvairiose rytų Aukštaitijos šventėse, renginiuose. Šio krašto žmonės buvo ir tebėra geriausi ansamblio vertintojai ir patarėjai. Dainuodami jų padovanotas dainas, eidami ratelius, šiame krašte vadintus darželiais, šokdami šokius tarsi atsidėkojame seniesiems rytų Aukštaitijos pateikėjams.

Retkarčiais kolektyvas eksperimentuoja, parodijuoja. Linksma, tranki ir išdaigiška Užgavėnių programa, nuotaikingos persirengėlių kaukės ir kostiumai. Mielai rengiami, kruopščiai ir su išmone parenkant ne tik romansus, populiarias „jaunystės laikų“ melodijas bei šokius, bet ir tam tinkamus rūbus, retro vakarėliai.

Taip gimė trečioji kompaktinė plokštelė „... ar prisimeni šią melodiją..?“, kurioje skamba populiari praėjusio šimtmečio muzika: nostalgiškas romansas, smagi polkutė, išdaigiškas fokstrotas, populiarių, žmonių mėgtų ir dainuotų melodijų „naujoviškesnės“ aranžuotės. Rengiant plokštelę stengtasi tautinės dvasios nesumenkinti pigiais blizgučiais, veikiau – kilstelėti laiko išbandyto repertuaro „rinkos vertę“ ir mesti iššūkį nuo tautinių tradicijų nutolusiems: kas drįs rėžti, kad liaudiška muzika – visiška atgyvena?

Kolektyvas daug koncertuoja, populiarina rytų aukštaičių folklorą pačioje rytų Aukštaitijoje, jos miestuose ir kaimeliuose, organizuoja įvairias šventes miškininkams ir visuomenei. Kasmet dalyvauja folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai“, dainuoja ir šoka tarptautiniame folkloro festivalyje „Baltica“, Pasaulio lietuvių dainų šventėse, tarptautiniuose folkloro festivaliuose Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje, Olandijoje, Turkijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Makedonijoje. Aplankyti tolimiausi Lietuvos kampeliai, koncertuota švietėjiškuose renginiuose, mokyklose, parodų atidarymuose, mugėse… Dalyvauta užsienio lietuvių bendruomenių renginiuose Baltarusijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Estijoje, Lenkijoje, Karelijoje.

Nuo 1998 m. „Nalšiai“ vadovauja Audronė Vakarinienė.

Ansamblio vadovė – Audronė Vakarinienė.
Tel.: (8 5) 212 0570, (8 5) 231 7153.
Mob.  8  676 30 503.
El. p. folkloras@ llkc.lt
Repetuoja Vilniaus miškų urėdijos salėje (Smolensko g. 15).