Vilniaus gatvėse šurmuliuos Užgavėnių eisena
Vasario 13 d. Vilniaus etninės kultūros centras kviečia vilniečius ir miesto svečius į Užgavėnių šventę. Sostinės gatvėmis judėsianti eisena sukurs siautulingą Užgavėnių linksmybių šurmulį, padėsiantį atsisveikinti su žiema ir šauktis pavasario.
Vilniaus etninės kultūros centro atstovai teigia, kad tradicinis Užgavėnių eisenos akcentas – Morės vežiojimas – tai vienas ryškesnių šventės papročių; juk yra sakoma, kad toks Morės pavėžinimas pažadina miegančią žemę, išjudina gyvybę. Trenksminga trijų metrų aukščio Morės kelionė prasidės nuo Odminių skvero ir judės iki Baltojo tilto. Eiseną lydės ir nuotaikingą atmosferą tradicine muzika kurstys folkloro grupė „Ratilai“.
Žinoma, kaip Užgavėnės be amžinųjų priešų – Lašininio ir Kanapinio! Šventės metu susirinkusieji išvys Lašininio ir Kanapinio kovas dainavimo konkurse, šokių dvikovoje ir jėgos rungtyse. Persirengėlių paradui pasiekus pievą prie Baltojo tilto, įvyks lemtinga akimirka – mirtį ir tamsos jėgas simbolizuojanti Morė sulauks savo galo liepsnose. Šiuo ritualu siekiama ne tik išsivaduoti iš žiemos sąstingio, bet ir atsikratyti savo vidiniais demonais bei įžiebti pavasarinę viltį ir šviesą. Užgavėnių užbaigtuvių linksmybes pratęs „Rakija Klezmer Band“ koncertas, kviesiantistrepsėti ir triukšmingai išlydėti žiemą.
Užgavėnių eisenos tradicija minima nuo seniausių laikų, kaip priešingų jėgų – žiemos ir pavasario, šviesos ir tamsos – susidūrimas. Į įvairius personažus persikūniję persirengėliai, dažniausiai traukiami rogėmis, keliaudavo pas kaimynus nuo sodybos iki sodybos, krėsdami įvairiausias išdaigas ir taip siekdami sukelti daug juoko, nes būtent Užgavėnių dieną svarbu kuo daugiau juoktis, kad būtų geri metai.
Žinoma, eisenoje dalyvaudavo ne tik persirengėliai – jokia Užgavėnių eisena neįvykdavo be smagiųjų muzikantų. Šie, išsirikiavę eisenos priekyje, grodami armonikomis, būgnais ir kitais „instrumentais“ – keptuvėmis, puodais bei įvairiausiais skambančiais buities įrankiais, tapdavo bene svarbiausia Užgavėnių dalimi. Po kaimus besivažinėjantys persirengėliai triukšmaudavo ir dainuodavo, siekdami pažadinti šalčio sukaustytą žemę, išvaikyti žiemą, o su ja – ir visas negandas bei nelaimes.