Griežikai
Folkloro grupė „Griežikai“ įkurta 1997 m., ansamblyje dalyvauja 7 nariai. Tai yra viena iš nedaugelio tradicinių kapelų Lietuvoje, kurioje meistriškai griežia trys ar net keturi smuikai, dvi bandonijos, būgnas ar basetlė.
Atliekamas repertuaras: įvairių Lietuvos etnografinių regionų tradicinė instrumentinė muzika, paremta autentiškais įrašais, moksliniais duomenimis bei ekspedicijose surinkta autentiška medžiaga. „Griežikai“ puoselėja ir instrumentinę polifoniją: dainuoja sutartines, groja skudučiais, ragais, daudytėmis, lamzdeliais ir penkiastygėmis kanklėmis.
Dalyvavimas renginiuose: grupė pasirodo įvairiuose koncertuose, festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje, tarptautiniuose akademiniuose bei etnoinstrumentologiniuose renginiuose. Kapelą neretai kviečia atvykti pasirodyti konferencijose, šventėse, muzikavimo dirbtuvėse, taip pat sulaukiama kvietimų sudalyvauti radijo ir televizijos laidose ar net dokumentinių filmų filmavimuose.
„Griežikai“ yra atviri pasiūlymams pasirodyti asmeninėse, šeimos šventėse.
Ar ansamblis yra atviras naujiems nariams? Ne.
Pastarųjų penkerių metų veikla: Koncertuodama grupė apkeliavo daugelį Lietuvos miestų ir miestelių: nuo Drevernos, Klaipėdos, Palangos iki Druskininkų, Birštono ir Varėnos, nuo Kupiškio, Panevėžio iki Kauno, Marijampolės ir Kalvarijos, Punsko. „Griežikai“ koncertavo „Gyvosios archeologijos dienose“ Kernavėje, tarptautiniame folkloro festivalyje „Baltica“, Šiaurės Lietuvos folkloro festivalyje „Ant rubežiaus“, tarptautiniame festivalyje „Sėlos muzikantai“ bei kituose tarptautiniuose, akademiniuose bei etnoinstrumentologiniuose renginiuose, kaip pavyzdžiui, Tarptautinės tradicinės muzikos tarybos (ICTM) Muzikos instrumentų tyrinėtojų grupės konferencijoje 2006 m.
„Griežikai“ reguliariai dalyvauja tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Skamba skamba kankliai“, Rasos šventės minėjimuose Kernavėje bei Verkiuose, Vilniuje. Taip pat grupės nariai yra nuolatiniai tarptautinio instrumentinio folkloro festivalio „Griežynė“ muzikantai, atstovavę Lietuvai 1998 ir 2010 m. Šios kapelos vadovė Gaila Kirdienė vesdavo šio festivalio dirbtuves, tačiau po Algirdo Klovos mirties 2022 metais, ji kartu su Arūnu Luniu perėmė festivalio organizatorių pareigas bei tapo renginio meno vadovė.
Kapela aktyviai dalyvauja G. Kirdienės vadovaujamuose tradicinės instrumentinės muzikos projektuose. 2005 metais „Griežikai“ tradicinės vestuvių muzikos gaivinimo projekte kartu su liaudies muzikantais koncertavo Ukmergėje, Utenoje, Rokiškyje, Ignalinoje. Taip pat senųjų lietuvių instrumentinės muzikos manuskriptų projekte rengia Jono Gregoravičiaus nuo 1930 m. užrašytų kūrinių programą (2023–2024 m.).
Nuo grupės įkūrimo 1997-aisiais „Griežikai“ koncertavo ir pasirodė Hamburge, Šiaurės Vokietijoje (tarptautiniuose festivaliuose „Kylio savaitė“ ir „Katalikų dienos“), Opatijoje, Kroatijoje (tarptautiniame Europos TV festivalyje „Euromusica“ 2000 m.), Stokholme, Švedijoje (Baltijos šalių kultūros dienose „Möt Baltikum“ 2001 m.), Varšuvoje, Seiniuose, Lenkijoje (2000 ir 2002 m.), Aberdyne, Škotijoje (prestižiniuose „Šiaurės Atlanto smuiko konvencijos“ (NAFC‘o) renginiuose, 2006 ir 2018 m.).
2007–2018 m. laikotarpyje G. ir A. Kirdos ir „Griežikai“ savo pasirodymais džiugino lietuvių bendruomenes Estijoje, lietuvių etninėse žemėse Lenkijoje, Baltarusijoje, Austrijoje, Anglijoje ir Rusijoje. 2021 m. rugsėjį „Griežikai“ dalyvavo tradiciniam smuikavimui skirtame festivalyje „Dziva muzika“ („Gyva muzika“) Rygoje ir Smiltenėje, Latvijoje.
Leidyba
Folkloro grupės „Griežikai“ muzikos albumai:
● MC, CD „Griežikai“, Vilniaus plokštelių studija, 1998;
● MC, CD „Be muzikos nėra linksmumo“, „Juosta Records“, 2002;
● CD „Griežikai. Griežia griežikai iš visų šalių“, „Juosta Records“, 2003.
Folkloro grupės „Griežikai“ muzikos albumai, įrašyti kartu su kitomis grupėmis:
● MC „Lietuvių folkloro ansambliai“ („Griežikai“, „Sedula“, „Poringė“, „Krivūlė“)“, „Bonifa“, 1998;
● MC „Griežynė – 98“ („Griežikai“, P. Phelan, M. Lewis, Ellefolk, Bronxarvekvarteten), Griežynė, 1998;
● CD „Žemaičių muzika“, Vilnius, 1999;
● MC, CD „Griežkit griežėjėliai, šokit šokėjėliai. Šokių muzika“, Juosta Records, 2003;
● CD „Kupole rože“, Lietuvos liaudies kultūros centras, 2003;
● CD „Sutartinės I“, „Juosta Records“, 2003;
● CD „Sutartinės II“, „Juosta Records“, 2004;
● CD, DVD „Note Lithuania“, 2007;
● CD „Note Lithuania: Folk / World 2013“.
Vaizdo įrašai
● 2002 m.: LRT televizijos filmas „Griežikų pavasaris“ (autorė Zita Kelmickaitė);
● 2011 m.: pasirodymas LRT televizijos laidoje „Gero ūpo!“;
● 2014 m.: tarptautinis folkloro festivalis „Griežynė“ 1, 2;
● 2017 m.: „Griežikų“ dvidešimtmečio koncertas;
● 2021 m.: pasirodymas festivalyje „Dziva muzika“ koncertas Smiltenėje (1:04:57–1:33:45);
● 2022 m.: Vilniaus etninės kultūros centro koncertų ciklas „Folkloro dažniai“;
● 2022 m.: dokumentinis filmas „Rasos šventė Kernavėje“ (25:40–27:30)
Muzikantus, kurie griežia smuiku, vadintu griežyne, lietuviai nuo seno vadindavo griežikais. 1997 m. „Griežikai“ Vilniuje subūrė didelę tradicinio muzikavimo patirtį turinčius profesionalius muzikantus, atlikėjus ir etnomuzikologus.
Nuo grupės susikūrimo iki šiol kartu groja grupės vadovė Gaila Kirdienė (smuikininkė, etnomuzikologė, etnologijos daktarė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė), Arvydas Kirda (akordeonininkas, bandonininkas, ansamblių ir kapelų vadovas, etnomuzikologas, pedagogas), Gintautas Beržinskas (smuikininkas, kapelų vadovas, ilgametis Lietuvių tautinio teatro artistas), Liutauras Milišauskas (smuikininkas, ansamblių vadovas, ilgametis Lietuvių tautinio teatro artistas), Albinas Batavičius (tauragiškis multinstrumentininkas, bandonininkas, ilgametis Lietuvių tautinio teatro artistas) ir Rasa Gelčienė (Jakubauskaitė) (etnomuzikologė, dainininkė, būgnininkė).
2005-aisiais, būdama penkerių, prie grupės prisijungė ir iki šiol kartu groja profesionali smuikininkė Elena M. Kirdaitė, G. ir A. Kirdų dukra. G. ir A. Kirdos bei R. Gelčienė yra ir etnomuzikologai – tiria ir propaguoja tradicinę lietuvių muziką.
„Griežikuose“ yra griežę ir kiti puikūs muzikantai – Antanas Auškalnis (pučiamieji), Dainius Jucius (basetlė), Raimondas Gužauskas (basetlė), Egidijus Taleikis (klarnetas), Gediminas Žilys (basetlė, kanklės), Aušrinė Garsonaitė (smuikas). Kartu dainavusios ir muzikavusios yra Rūstė Kaspariūnaitė, Loreta Mukaitė (Sungailienė), Diana Dainytė.
„Griežikai“ nuolat bendrauja su liaudies muzikantais, muzikuoja kartu su folkloro, džiazo, kantri bei akademinės muzikos atlikėjais, kaip pvz., Veronika Povilioniene, lietuvių kilmės smuikininku Dovydu Pivoriūnu iš Vašingtono (JAV), Roku Zubovu ir kt.
1998 m. Algirdas Klova rašė: „Griežikai“ – puikūs profesionalai-folkloristai, gerai susipažinę su Lietuvos kaimo muzika ir jos kūrėjais-atlikėjais ne tik iš įrašų ir kitų mokslinių duomenų, bet ir betarpiškų ekspedicijų, gerai jaučia tikrą autentišką kaimo muzikavimo tradiciją. „Griežikų“ repertuaras toks platus, kad savo išradingumo dėka grupė puikiai jaučiasi įvairiausių skonių auditorijoje ir niekada neskirsto koncertų į reikšmingus ar mažai reikšmingus. Ir taurioji ragų sutartinė, ir neįmantrus tirliavimas, ir linksmuolė polka ar išdaigiškas fokstrotas suskamba taip charakteringai, kad iš tolo žinai – griežia „Griežikai“.