Nalšia
Vilniaus miesto folkloro ansamblis „Nalšia“ įkurtas 1984 metais, ansamblį sudaro 35 nariai.
Atliekamas repertuaras: Nors labiausiai ansambliečių mėgstama daina, tačiau nemažas dėmesys skiriamas ir instrumentinei muzikai. Instrumentinė grupė groja: skudučiais, ragais, kanklėmis, lamzdeliais, armonika, žvanguliais, būgneliu, barškučiu, trikampiu, griežia smuikais, basetle, muša būgną. Šokių melodijų griežėjai mokėsi iš kaimo muzikantų. Instrumentus pagamino geriausi meistrai pagal muziejuose saugomų autentiškų instrumentų pavyzdžius. Ansamblyje puoselėjamas ir tradicinis choreografinis folkloras, ypač stengiamasi atkurti specifinę šokimo manierą bei išryškinti kiekvieno šokėjo individualybę. „Nalšios“ repertuare galima rasti per šimtą visų Lietuvos regionų šokių, ratelių ir žaidimų. Ypač puikiai ansambliui pavyksta vakaronės, kai bendrame šokio ar ratelio sūkuryje išnyksta riba tarp žiūrovų ir atlikėjų.
Dažnai ir mielai „Nalšia“ talkina įvairiose Rytų Aukštaitijos šventėse, renginiuose. Šio krašto žmonės buvo ir tebėra geriausi ansamblio vertintojai ir patarėjai. „Nalšios“ dainininkai gilinasi į dainų tarmę, siekia ne tik pajusti dainų grožį, bet ir suprasti jų prasmę,; ieško to „virpesio“, kuris girdisi pateikėjų dainavime, viliasi, jog daina, iš kaimo eidama per miestą, vėl sugrįš į kaimą. Dainuodami Rytų Aukštaitijos pateikėjų padovanotas dainas, eidami ratelius, šiame krašte vadintus darželiais, šokdami šokius, ansambliečiai tarsi atsidėkoja seniesiems pateikėjams.
Retkarčiais kolektyvas eksperimentuoja, parodijuoja. Sukurta linksma ir tranki Užgavėnių programa, dėvimos nuotaikingos persirengėlių kaukės ir kostiumai.
Dalyvavimas renginiuose: Kolektyvas daug koncertuoja, ypatingai Aukštaitijoje, jos miestuose ir kaimeliuose, kur populiarina rytų aukštaičių folklorą. Tačiau su koncertinėmis programomis ansamblis yra koncertavęs visoje Lietuvoje: švietėjiškuose renginiuose, mokyklose, parodų atidarymuose, mugėse. „Nalšios“ muzikantai dažnai koncertuoja su kalendorinių švenčių programomis ir noriai bendradarbiauja su kultūros centrais organizuodami šventes (Užgavėnes, Jonines, Žolinę ir kt.). Kapela taip pat dalyvauja įmonių organizuojamuose renginiuose ar vakaronėse, asmeninėse ir šeimos šventėse, jubiliejuose, giminių susitikimuose. Dalyvauta ir užsienio lietuvių bendruomenių renginiuose Baltarusijoje, Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Estijoje, Lenkijoje, Karelijoje, tarptautiniuose folkloro festivaliuose Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje, Olandijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Turkijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Makedonijoje, Slovėnijoje, Anglijoje, Rumunijoje, Belgijoje, Serbijoje ir kt.
Šiandien ansamblis arba tik jo dalis – tradicinė instrumentinė kapela – dažnai kviečiamas groti koncertuose, televizijos laidose, taip pat ir vestuvėse, smagiuose pobūviuose, vakaronėse, prašomas surengti lietuvių kultūrą pristatančias koncertines programas svečiams iš kitų šalių, turistams.
Įvairialypė muzikinė veikla skatina plėsti repertuarą nuo liaudies dainos, šokio – polkutės, valsiuko, „Malūnėlio“, „Trepsiuko“ ir kt. – iki romanso, šmaikštaus fokstroto ar žinomesnės populiarios melodijos parafrazės.
Ansamblis, o ypač jo muzikantų kapela, yra atviri pasiūlymams pakoncertuoti asmeninėse / šeimos šventėse.
Ar ansamblis atviras naujiems nariams? Taip. Ansamblis priima naujus narius, tačiau iš jų tikisi folklorinio dainavimo, šokimo, muzikavimo patirties. Ypač pageidautini muzikantai, dainų užvedėjos, charizmatiški pasakotojai kuria nors Lietuvos regiono tarme. Repeticijos vyksta antradieniais. Susidomėjus susisiekti su vadove.
Paskutinių penkerių metų veikla: „Nalšia“ kasmet dalyvauja tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai“, 2024 m. – Pasaulio lietuvių dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“, Jurginių festivalyje Palangoje „Jurgi, paimk raktus 2020“, respublikiniame folkloro festivalyje „Subatėlės vakarėly...“, akcijoje „Visa Lietuva šoka“, kas treji metai tarptautiniame folkloro festivalyje „Baltica“.
Užsienyje ansamblis 2020 m. dalyvavo tarptautiniame folkloro festivalyje Vokietijoje, Štutgarto mieste, 2021 m. Talino (Estija) „Old Town“ festivalyje („Little-Baltica“), 2022 m. tarptautiniame folkloro festivalyje Belgijoje (Tourhout) „Ka-dans“, tarptautiniame folkloro festivalyje Serbijoje (Bogatič, Loznica) „Bogatfest“, kalėdinių giesmių koncertuose Belgijos bažnyčiose. Dalyvauta ir laimėtos prizinės vietos tarptautiniame festivalyje-konkurse „Saulės žiedas“.
Ansamblis pats organizuoja Rasos šventes, vėlinių dainų pasidainavimus, Kalėdų vakarus-pasibuvimus. 2021 m. koncertuota pagyvenusių žmonių bendruomenėse, centruose, kraštiečių pasibuvimuose, edukaciniuose renginiuose, pavyzdžiui: Kalvarijos savivaldybės projekte „Kalvarijos krašto etnokultūrinės savasties ženklai“, Švenčionių rajono Ziboliškės kaimo bendruomenės projekte „Įamžintas kaimas“, Sūduvių amatų šventėje Paežerių dvaro parke.
Dalyvauta LRT „Duokim garo“ laidose apie tradicinius šokius ir dainas, Užgavėnių, Kalėdų, Velykų, Joninių šventes, taip pat vestuvių, paukščių, dangaus kūnų, Vilniaus miesto folkloro ansamblių tematikomis. Parengta laida ir apie „Nalšią“.
Leidyba
• CD, „... ar prisimeni šią melodiją..?“, Vilnius, 2009 m.;
• CD, „Viduj giralės“, Vilnius, 2004 m.;
• CD, „Rytų aukštaičių dainos, šokiai ir pasakojimai“, Vilnius, 1999 m.
Įrašytos dainos, sutartinės Lietuvos nacionalinio kultūros centro leidiniams: „Kupolio rožė“, „Velykų rytą rožė pražydo“, „Atvažiuoja kalėdos“.
Vaizdo įrašai
Nufilmuoti šokiai Lietuvos nacionalinio kultūros centro leidiniams „Šoks broliukai šokinį“”, „Kadriliai. Jonkeliai“ bei reprezentaciniai pavyzdžiai grojaraščiams „Kadriliniai šokiai ir jų puošyba“, „Polkos šokėjų galerija“, „Polkos variavimas ir puošyba“, polkos mokymosi pamokos.
• Gražiausi „Nalšios“ romansai, „Paukščiai“, 2023 m.
• „Nalšia“ ir Rytas Lingė „Krito žiedlapiai“ projekte „Gražiausios poetų dainos“, 2018 m.;
• „Nalšia“ ir Rytas Lingė „Sartų žuvėdros“ projekte „Gražiausios poetų dainos“, 2018 m.;
Žodžiu „Nalšia“ XIII amžiuje vadintos žemės, plytėjusios Rytų Lietuvoje. Dabar senosios „Nalšios“ tarsi ir nebėra, tačiau šiandienos Rytų Aukštaitijos etninės kultūros paveldas pasiekė mūsų dienas – folkloro ansamblis „Nalšia“, bemaž keturiasdešimt metų pildęs savojo repertuaro skrynią, iš pateikėjų pasakojimų ir įrašų atkūręs specifinį dainavimo būdą ir muzikavimo tradicijas, garsina senosios Nalšios vardą. Paskutinį dešimtmetį ansamblio dėmesys krypsta ir į pastarąjį šimtmetį dainuotas meilės dainas, romansus, kurie tapo nepaprastai paklausūs. Juos atlieka įvairūs atlikėjai – nuo folkloro ansamblių iki operos solistų. „Nalšia” stengiasi romansus išdainuoti taip, kaip tradiciškai jie buvo žmonių dainuojami Lietuvoje.
2013 m. „Nalšia“ pelnė „Aukso paukštės“ nominaciją. Šia nominacija įvardijami, pagerbiami ir apdovanojami geriausi mėgėjų meno kolektyvai.
Kur bekoncertuotų, „Nalšios“ muzikantai, dainininkai, šokėjai visada stengiasi ne tik pristatyti tokią turtingą įvairių Lietuvos regionų muzikinę tradiciją, rasdami tai, kas gražiausia, nepakartojama, „egzotiška“ kiekviename Lietuvos kampelyje, bet ir palinksminti, išjudinti, suvirpinti širdį kiekvienam lietuviui atpažįstamomis, savomis, todėl ir brangiomis melodijomis. Užsienio svečiai, dalyvaujantys ansamblio renginiuose, gėrisi ir stebisi ne tik tuo, ką atlieka folkloro ansamblio dalyviai, bet ir tuo, kad visi žmonės nejučiomis įsitraukia į šventės vyksmą ir kad kiekvienas Lietuvoje dar geba šitaip gražiai dainuoti, šokti, linksmintis.